rss tweeter youtube facebook 2018-11-13, antradienis

Apklausos>>

Kur kitą sezoną rungtyniaus Fedoras Černychas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...

Draugaukime

Statistika >>

  • Anglija
  • Ispanija
  • Italija
  • Prancūzija
  • Vokietija
  • Lietuva
  • Lentelė
  • |
  • Tvarkaraštis
  • |
  • Rezultatai
Ad Ad

Dinno Zoffas >>

Dino Zoffas

Dino Zoffas
Vartininkas, Italija
1961-1983 metai

„Uola“, „darboholikas“, „perfekcionistas“ – Dino Zoffas yra vienas iš geriausių visų laikų pasaulio vartininkų. Tai patvirtina daugybė įspūdingų pasiekimų: italas dalyvavo net 4 pasaulio čempionatuose (vieną iš jų, 1982 metais vykusį Ispanijoje, laimėjo); atstovavo savo šaliai 111 kartų; jam iki šiol priklauso ilgiausiai nepraleisto įvarčio į savo vartus rekordas vilkint Italijos nacionalinės rinktinės marškinėlius – 1142 minutės. Baigęs karjerą, ūkininkų šeimoje augęs Dino prisipažino: „Visa, ką man pavyko pasiekti gyvenime, užsitarnavau sunkiu darbu“. Iš tikro, išdidūs ir pragmatiški italai negalėjo nesižavėti kaimo vaikino darbštumu, todėl iki šiol Dino minimas tik geruoju.

Kukli pradžia 

Augdamas Austrijos-Vengrijos imperijos pakraštyje, Dino turėjo tam tikrų privalumų. Vienas iš jų buvo… dieta. Būdamas 14 metų amžiaus, berniukas dalyvavo Milano „Inter“ ir Turino „Juventus“ klubų peržiūrose, tačiau dėl savo smulkaus sudėjimo, didelio įspūdžio šalies futbolo grandams nepaliko. Tuomet, norėdama pagelbėti savo anūkui sustiprėti fiziškai, Dino močiutė jį pradėjo maitinti kiaušiniais. Tai davė savo vaisių.

Kitus penkis metus D.Zoffas atstovavo savo kaimo komandai „Marianese“, kol galiausiai berniuką pastebėjo futbolo skautai iš Udinės. Per tą laikotarpį Dino gerokai ūgtelėjo (iki 182 centimetrų), o tai jam suteikė viltį praverti „Serie A“ klubo duris. Neužilgo kaimo vaikinas metė mechaniko darbą ir pasirašė savo pirmąjį profesionalų kontraktą su „Udinese“ ekipa.

Pradžia nebuvo tokia, kokios D.Zoffas tikėjosi. 1961 metų rugsėjo 24 dieną debiutinėse rungtynėse prieš „Fiorentina“ vienuolikę Dino praleido net penkis įvarčius į savo vartus. Tai buvo prastos žinios tiek jo tuometiniam klubui, tiek pačiam žaidėjui. Paskutiniajame sezone „zebrų“ gretose D.Zoffas sužaidė tik ketverias rungtynes.

Atgauti prarastą pasitikėjimą savimi Dino pavyko atstovaujant „Mantova“ komandai. Nuo tada vartininko karjera staigiai pradėjo kilti į viršų. Artėjant 1966 metų pasaulio futbolo čempionatui, Dino jau buvo tarp keturių kandidatų keliauti į Angliją. Tačiau tuometinis rinktinės treneris Edmondo Fabbri nusprendė pasikliauti Enrico Albertosi, Roberto Anzolino ir Pierluigi Pizzaballa paslaugomis. Apsisprendimą palikti D.Zoffą tėvynėje strategas motyvavo taip: „Aš pats esu iš Mantovos, todėl nenorėčiau būti apkaltintas tuo, kad kažkam teikiu pirmenybę“.

Kartėlį dėl nepatekimo į nacionalinę komandą kompensavo šeimyninė laimė. Dino vedė savo išrinktąją Anna-Maria. 1967 metais D.Zoffą aplankė dviguba sėkmė. Iš pradžių jam gimė sūnus, o vėliau žaidėją už 130 milijonų Italijos lirų ir vartininką Bondoni įsigijo „Napoli“ klubas. „Milan“ taip pat siekė prisivilioti Dino į savo gretas, tačiau nesutiko sumokėti „Mantova“ prašomos išpirkos. Prisimindamas Neapolyje praleistus metus Dino sakė: „Gyvendamas ten jaučiausi puikiai. Miestas buvo ypač gyvybingas“.

Įspūdingi pasiekimai 

Zoffas debiutavo nacionalinėje rinktinėje 1968 metais rungtynėse prieš Bulgariją. Tai buvo Europos čempionato ketvirtfinalio mačas, kurį italai laimėjo rezultatu 2:0. Dino į komandos paraišką buvo traukiamas ir kituose etapuose iki pat finalo, kuriame Italija peržaistose rungtynėse palaužė Jugoslavijos vienuolikę.

Tai buvo puiki tarptautinės karjeros pradžia, į kurią lygiuotis galėtų nebent legendinis Paolo Maldini. Tačiau net ir fotogeniškasis Maldini nesusilaukė tiek dėmesio, kiek jo gavo Dino. Išskirtiniais D.Zoffui tapo 1982 metai, kai italai laimėjo pasaulio čempionatą Ispanijoje. Tai reiškė, jog D.Zoffas užbaigė tarptautinę karjerą ten pat, kur ir ją pradėjo – pačioje viršūnėje.

zoff

Keturiasdešimtmečiui Dino buvo tinkamai atlyginta už jo pasišventimą visos karjeros metu. Nesėkmės, tokios kaip užleista pagrindinio vartininko vieta Enrico Albertosi 1970 metų pasaulio čempionate Meksikoje ar buvimas ne pačios geriausios sportinės formos po aštuonerių metų Argentinoje, nesumenkino 6 Italijos čempionato nugalėtojų titulų, pasiektų atstovaujant „Juventus“ klubui.

Į Turino klubą D.Zoffas persikėlė karjeros viduryje. Žaidėjas jautė poreikį naujiems iššūkiams, kuriuos „Juventus“ klubas jam galėjo pasiūlyti. Nuolatinis progreso siekimas, užtarnavęs Dino „perfekcionisto“ pravardę, tikriausiai ir buvo tas variklis bėgant metams stūmęs D.Zoffą į priekį. Vejamas savo neblėstančios aistros žaidimui, Dino iš viso sužaidė 570 rungtynių „Serie A“ čempionate, iš kurių 330 – atstovaudamas „Juventus“.

Bianconeri su kaupu atsipirko pinigai (330 milijonų lirų) sumokėti už Dino. Be šešių Scudetto D.Zoffas su komanda dar iškovojo UEFA taurę ir dvi Italijos taures. Tiesa, Dino per savo karjerą nepavyko iškovoti UEFA Europos taurės, nors „Juventus“ grūmėsi dviejuose finaluose (pralaimėta „Ajax“ ir „Hamburger“ klubams).

Dino Zoff

Lyderis ne tik aikštėje

Finalas prieš „Hamburger“ buvo paskutinis didelis D.Zoffo mūšis. Jis baigė karjerą, tačiau iš „Juventus“ klubo nepasitraukė tapdamas klubo vartininkų treneriu. Tačiau Dino to buvo per maža. Todėl neužilgo jis perėmė Italijos olimpinės rinktinės vairą prieš pat Seulo olimpines žaidynes. Nors turnyre italai liko ketvirti, tačiau D.Zoffas atkreipė į save futbolo specialistų dėmesį. 1988 metais Dino grįžo į „Juve“ jau kaip vyriausiasis klubo treneris. Pergalės Italijos ir UEFA taurėse bei trečioji vieta „Serie A“ atpirko klubo vadovybės pasitikėjimą buvusiu žaidėju.

Po dviejų sezonų D.Zoffui vėl reikėjo naujų iššūkių. Kita karjeros stotele tapo Romos „Lazio“ ekipa. Ketverius metus vadovavęs komandai, vėliau Dino buvo paskirtas klubo prezidentu. 1996/1997 metų sezone jis dar kartą grįžo vadovauti ekipai, tačiau šįkart – neilgam. D.Zoffo laukė svarbiausia trenerio karjeros stotelė – nacionalinės rinktinės vedlio postas. Nesėkmingai pasaulio čempionate Prancūzijoje rinktinę treniravęs Cesare Maldini buvo atleistas.

Jau kitame prestižiniame nacionalinių rinktinių turnyre – 2000 metų Europos čempionate – Italija galėjo pasiekti pačią viršūnę, tačiau auksinis Davido Trezeguet įvartis finalo pratęsime nubraukė visas viltis iškovoti pirmą reikšmingą trofėjų šaliai nuo 1982 metų pasaulio čempionato Ispanijoje. Po nesėkmės finale italų spauda kiek netikėtai išpeikė saviškių pasirodymą, todėl D.Zoffas atsistatydino ir grįžo treniruoti „Lazio“.

„Serie A“ pirmenybėse „romėnai“ užėmė trečiąją vietą ir pateko į UEFA Čempionų lygos varžybas. Tačiau ekipos sirgaliai tuo nebuvo patenkinti. Dar praėjusiame sezone „Lazio“ Italijoje laimėjo dublį (šalies čempionatą ir taurę). Vos prasidėjus 2001/2002 metų sezonui komanda patyrė keletą skaudžių pralaimėjimų ir Dino teko trauktis. 2005 metais jis dar spėjo išgelbėti „Fiorentina“ nuo iškritimo į žemesnįjį divizioną, tačiau po to sezono stratego paslaugų buvo atsisakyta.

Būdamas tiek žaidėju, tiek treneriu Dino D.Zoffas nuėjo vingiuotą kelią, kupiną sėkmių ir nuopuolių. Tačiau šio legendinio žaidėjo ir stratego, palikusio labai gilų įspaudą Italijos ir viso pasaulio futbolo istorijoje, vardas iki šiol yra tariamas išdidžiai ir pagarbiai.

FAKTAI 

Tarptautinė karjera 

  • 1968-1983 metais atstovavo Italijos nacionalinei rinktinei
  • Iš viso joje sužaidė 111 rungtynių
  • Pasiektos 55 pergalės, 36 lygiosios, 20 pralaimėjimų

Pasiekimai 

  • 1968 metais Europos čempionas
  • 1982 metais pasaulio čempionas
  • 1982 metais pasaulio čempionato geriausias vartininkas
  • 1954-2003 metų geriausias Italijos futbolininkas pagal UEFA

Klubinė karjera 

  • 1961-1963 metai        Udinese
  • 1963-1967 metai        Mantova
  • 1967-1972 metai        Napoli
  • 1972-1983 metai        Juventus

Pasiekimai 

  • 1973, 1975, 1977, 1978, 1981, 1982 metais Italijos čempionato laimėtojas
  • 1977 metais UEFA taurės laimėtojas
  • 1979, 1983 metais Italijos taurės laimėtojas
  • 1904-2004 metų vienas iš 100 geriausių pasaulio futbolininkų pagal FIFA
  • 2008 metais apdovanotas FIFA ordinu už nuopelnus futbolui

Trenerio karjera 

  • 1988-1990 metai        Juventus
  • 1990-1994 metai        Lazio
  • 1997 metai                Lazio
  • 1998-2000 metai        Italija
  • 2001 metai                Lazio
  • 2005 metai                Fiorentina

Pasiekimai 

  • 1990 metais Italijos taurės laimėtojas
  • 1990 metais UEFA taurės laimėtojas
  • 2000 metais Europos vicečempionas

ĮDOMYBĖS

  • D.Zoffas nacionalinės rinktinės marškinėlius vilkėjo 111 kartų. Legendinis Paolo Maldini šį rekordą pagerino praėjus beveik trims dešimtmečiams.
  • Pralaimėjimą Prancūzijai 2000 metų Europos čempionato finale Dino įvardijo kaip „vieną skaudžiausių vakarų per visą savo gyvenimą“.
  • D.Zoffas yra vyriausias žaidėjas, kada nors laimėjęs pasaulio čempionatą. 1982 metų turnyre Ispanijoje Dino jau buvo sulaukęs 40 metų amžiaus. Jis taip pat buvo rinktinės kapitonas.
  • Įsimintiniausia karjeros  akimirka, pasak paties italo, buvo 1982 metų pasaulio čempionato ketvirtfinalio rungtynių prieš Braziliją 90 minutė, kai jis sugebėjo atremti pavojingą Oscaro smūgį. Tuo metu Italija pirmavo rezultatu 3:2.
  • Paolo Rossi buvo bene geriausias to čempionato italų žaidėjas, tačiau jis pats teigė: „Dino D.Zoffas visada mūru stojo už visą komandą. Jis buvo pavyzdys mums visiems“.