rss tweeter youtube facebook 2020-03-30, pirmadienis

Apklausos>>

Kur kitą sezoną rungtyniaus Fedoras Černychas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...

Draugaukime

Statistika >>

  • Anglija
  • Ispanija
  • Italija
  • Prancūzija
  • Vokietija
  • Lietuva
  • Lentelė
  • |
  • Tvarkaraštis
  • |
  • Rezultatai
Ad Ad

Ispaniškasis „socios“: kai klubas priklauso fanams

2014-02-20, 21:44
Vytautas Stanionis, futboloekspertas.lt
socios
Socio pažymėjimas

„Cardiff City” sirgalių asociacijos valdybos pirmininkas Timas Hartley praėjusių metų gruodį dienraščio „The Guardian“ interneto portale publikuotame straipsnyje pareiškė, kad jo mylimas klubas priklauso fanams, o ne milijardieriui iš Malaizijos Vincentui Tanui. Tai buvo reakcija į ekipos gerbėjams nepatinkančius veiksmus keičiant klubo simboliką. T.Hartley yra teisus, jeigu kalbame apie moralinę priklausomybę. Sunku įsivaizduoti klubą, kuris galėtų išgyventi be savo sirgalių. Ne veltui yra susiklosčiusi tradicija kalbant apie mylimą komandą vartoti asmenį „mes“.

Tačiau teisiškai „Cardiff“ priklauso būtent V.Tanui. Neegzistuoja joks institutas griežtais įpareigojantis savininką prieš priimant sprendimus konsultuotis su fanais. Taip valdoma didžioji dalis stipriausių Europos lygų klubų. Tiesa, nemažai ekipų priklausančių fanams yra žemesniuose Anglijos divizionuose, Škotijoje, Velse, kiek mažiau kitose pasaulio šalyse. Specifinis valdymo modelis egzistuoja Vokietijoje. 36 komandos 2001 metais atsiskyrusios nuo Vokietijos futbolo asociacijos priėmė įsipareigojimą, kad 51% klubo akcijų turi priklausyti gerbėjams. Tačiau įdomiausią atvejį galima rasti Ispanijoje. Šios šalies aukščiausioje futbolo lygoje yra keturios ekipos, kurios priklauso vien tik sirgaliams. Tai „Barcelona“, Bilbao „Athletic“, Madrido „Real“ ir Pamplonos „Osasuna“. Pabandysime apžvelgti tokį valdymo modelį ir su juo susijusius iššūkius.

Kaip tai veikia?

Idėja ganėtinai paprasta. Kas kelerius metus fanai renka prezidentą, kuris vadovauja klubui nustatytą kadencijos laiką. Balsuoti šiuose rinkimuose gali socios, žmonės priklausantys oficialiai fanų organizacijai. Toks valdymo modelis Ispanijoje turi senas tradicijas, dar neseniai tokiu būdu buvo vadovaujama daugumai šios šalies futbolo klubų.

Tačiau 1992 metais, siekiant didesnio finansinio skaidrumo ir stabilumo, buvo pakeisti sporto komandų juridinį statusą reguliuojantys įstatymai. Paprastumo dėlei, nesigilinant į teisines subtilybes, galima pasakyti, kad klubų valdymo sistema turėjo pasidaryti artimesnė verslo įmonei, o ne narių asociacijai. Tai atvėrė galimybes klubų pirkimui ir pardavimui. Visgi, keturioms komandos, apie kurias čia kalbame, buvo padaryta išimtis. „Barcelona“, „Athletic“ ir „Osasuna“ išimtinį statusą gavo dėl ryšių su vietos bendruomenėmis. „Barcelona“ dar XX a. pradžioje tapo vienu iš Katalonijos simbolių, „Osasuna“ ir „Athletic“ panašų vaidmenį atlieka Baskijoje. „Real“ tokio su vietos bendruomene susijusio identiteto neturi, tačiau čia išimtį nulėmė klubo legendinis statusas ir svarba Ispanijai.

Apribojimai, nustatantys kas gali ar negali būti socios, varijuoja priklausomai nuo klubo. Pavyzdžiui, tikruoju „Barcelona“ socios nuo 2010 metų jau nebegali tapti kiekvienas norintis. Teisė įgyti tikrojo nario statusą pasiekiama tik senųjų narių giminėms. Tuo tarpu „Real“ atveju narystei jokie apribojimai netaikomi, tereikia už tai susimokėti. Čia reikia pastebėti, kad praktikoje rinkimuose daugiausia dalyvauja vietiniai sirgaliai. Teoriškai balsuoti gali visi socios, tačiau žmonių, kurie dėl to specialiai keliautų į Barseloną, Madridą ar Baskiją veikiausiai yra labai nedaug.

Prezidentų rinkimai yra demokratiniai, tačiau apibūdinti šiuo žodžiu patį valdymo modelį turbūt būtų per skambu. Išrinktojo prezidento veiksmų laisvė jo kadencijos laikotarpiu yra beveik neribota. Nors oficialios ataskaitos fanams yra teikiamos, tačiau realių teisinių svertų, kuriais būtų galima paveikti prezidentą, nėra daug. Teoriškai yra įmanomas apkaltos procesas, tačiau sąlygos, reikalingos norint jį įgyvendinti, yra pakankamai griežtos.

Pavyzdžiui, „Barcelona“ statutas numato, kad norint pradėti apkaltą reikia per atitinkamą laiko tarpą surinkti 15 procentų klubo socios parašų. Jeigu tai pavyksta, šaukiama asamblėja, kurioje nepasitikėjimą prezidentu turi išreikšti 66 procentai atėjusiųjų. Taigi, kad apkalta būtų sėkminga, reikia, jog prezidentu nepasitikėtų itin didelė socios dalis. Ši tvarka gerokai sugriežtėjo per pastaruosius pora dešimtmečių. Pirmiausia, 1998 metais po nepavykusios apkaltos Josepui Luisui Nunezui buvo įtvirtinta 66 procentų riba. Anksčiau, kad apkalta pavyktų, reikėjo 50 procentų ir vieno balso. O visai neseniai parašų kiekis, reikalingas norint pradėti apkaltą, buvo pakeltas nuo 5 iki 15 procentų. Kadangi net esant paprastesnėms sąlygoms keletas paskutinių apkaltų nepavyko, galima drąsiai sakyti, kad dabar jos įmanomos tik tuo atveju, jeigu klubo prezidento veiksmai ypatingai papiktintų fanus.

Rinkimų specifika

Ši sistema teoriškai atrodo labai žavi. Ji suteikia galimybę fanams susikurti artimesnį ryšį su klubu, daryti įtaką jo ateičiai. Katalonų ir baskų atveju, užtikrinama, kad klubas liks regionų identiteto dalimi ir nebus parduotas arabų šeichui, rusų oligarchui ar JAV sporto magnatui. Nors, kaip minėjome, kadencijos metu prezidento veiksmų laisvė yra labai didelė, tačiau neįsivaizduojama, kad jis leistų sau ignoruoti fanus taip, kaip tai daro V.Tanas su „Cardiff“ aistruoliais. Visai neseniai dėl fanų spaudimo iš prezidento posto atsistatydino „Barcelona“ prezidentas Sandro Rosellis. 2003 metais tą patį padarė Joanas Gaspartas. Beje, abu jie susilaukė sirgalių grasinimų nužudyti. Net jeigu toks, kartais kardinalias formas pasiekiantis, spaudimas ir yra atlaikomas, nepriimtinas fanams elgesys reiškia garantuotą pralaimėjimą sekančiuose rinkimuose. Tuo labiau, kad konkurentų, pabrėžiančių klaidas ir manančių, kad gali vadovauti geriau, paprastai netrūksta.

Patys rinkimai šiuo atveju tampa labai įdomiu ir ypatingais būdais klubo ateitį formuojančiu reiškiniu. Futbolo fanai nėra ir negali būti visiškai vieningi. Jie gali sutarti, kad komandos tikslas yra titulai, bet jokiu būdu nesutars, koks kelias titulų link yra pats geriausias. Tai lemia, kad per rinkimus į prezidento postą dažnai susiduria keletas kandidatų, siūlančių skirtingas ateities vizijas. Kaip ir bet kuriuose demokratiniuose rinkimuose į diskusiją tada įsivelia ne vien argumentai, bet ir populistiniai pažadai. Už realiai siūlomą programą svarbesniu dalyku gali tapti įvaizdis. Kitaip tariant, čia veikia visiškai tie patys dėsniai, kurie būdingi ir rinkimams demokratinėje valstybėje.

„Barcelona“ ir „Real“ prezidentų rinkimų simboliu tapo pažadai įsigyti vieną ar kitą futbolininką. 2000 metais dėl savo pirmosios kadencijos besivaržantis Florentino Perezas sirgalius suviliojo Luiso Figo pavarde. Po devynių metų kandidatuojant antrą kartą jo rinkimų kampanijos veidu tapo Cristiano Ronaldo. Kitas „Real“ prezidentas Ramonas Calderonas prižadėjo ir vėliau nupirko tuo metu „Chelsea“ žaidusį Arjeną Robbeną. Buvusio „Barcelona“ prezidento Juano Laportos rinkimų kampanijos dalis buvo Davidas Beckhamas.

Daugiau nei verslas

Futbolo klubai nėra paprastos verslo įmonės. Net jeigu jie ir priklauso vieninteliam asmeniui. „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius, investuodamas milžiniškas sumas į komandos sudėtį, tikrai negalvoja apie potencialų pelną ateityje. „Arsenal“ savininkai, tiek senieji, tiek prieš kelis metus klubą perėmęs Stanas Kroenke, jau keliasdešimt metų neima jokių dividendų, o visos gautos lėšos yra skiriamos klubo poreikiams. Tai tik pora pavyzdžių, iliustruojančių bendrą tendenciją. Tačiau tiek R.Abramovičius, tiek S.Kroenke visgi yra verslininkai. Priimdami sprendimus jie negali ir turbūt nenori pabėgti nuo fakto, kad klubai yra jų turto dalis, kurių vertė gali augti arba mažėti.

Socios išrinktų prezidentų santykis su klubu yra kitoks. Dauguma iš jų yra komandą nuoširdžiai mylintys ir palaikantys sirgaliai, kurių pagrindinis tikslas – pakelti klubą į neregėtas aukštumas. Geras čia yra buvusio „Barcelona“ prezidento Juano Laportos pavyzdys. Nuo mažens „Barcelona“ varžybose lankęsis ir jos jaunimo komandos nariu buvęs katalonas prezidentu tapo dėl to, kad myli šį klubą. Natūralu, kad ši aistra veikė ir J.Laportos kaip prezidento sprendimus.

Galima svarstyti, ar ne tai pastūmėjo teisininką kurti ir vykdyti grandiozinius planus, kurie vėliau tapo viena iš jo karjeros saulėlydžio priežasčių. Geriausiai tai atspindi „Camp Nou“ rekonstrukcijos projektas, kurio paskirtis aiškiai buvo ne vien atnaujinti klubui reikalingą infrastruktūrą, bet ir sukurti naują Barselonos miesto simbolį. Panašiai galima interpretuoti ir milžinišką sumą, išleistą Zlatano Ibrahimovičiaus pirkimui.

Panašūs motyvai į priekį veda ir Madrido „Real“ prezidentą Florentiną Perezą. Tai žmogus, kuris nori paversti „Real“ ne vien sėkmingu klubu, bet ir pasauliniu futbolo etalonu. Kalbant šiuolaikiniais marketingo terminais – garsiausiu futbolo „brandu“. Tokią nuostatą puikiai atspindi Claude‘o Makelele pardavimo istorija. Jis F.Perezui neįtiko dėl to, kad buvo itin gynybinio stiliaus žaidėjas. Paprasta juoktis iš menko F.Perezo suvokimo futbole, tačiau atidžiau pažvelgus į jo veiksmus galima įžvelgti norą realizuoti aršių konkurentų „Barcelona“ devizą. Paversti futbolo klubą „daugiau nei klubu“.

Europos komisijos klausimai

Socios valdymo modelio ateitis Ispanijoje šiuo metu nėra aiški. Europos komisija praeitais metais pradėjo tyrimą, kurio vienas iš tikslų yra išsiaiškinti, ar specifinis čia aprašomų klubų statusas nesukuria nesąžiningų konkurencijos sąlygų. Dėl to, kad klubai veikia kaip asociacijos jiems yra taikomas 5 procentais mažesnis pelno mokestis. Turint galvoje tai, kad labai didelė Ispanijos futbolo klubų dalis turi didesnių ar mažesnių finansinių problemų, o „Real“ ir „Barcelona“ išleidžia didžiausias sumas Europoje, pagrindo įtarimams yra. Tiesa, reikia pastebėti, kad skirtingi mokesčiai tikrai nėra vienintelė priežastis, lemianti finansinių pajėgumų skirtumus. Kadangi patys klubai savaime nėra pelno siekiančios organizacijos, tad ir pelno jie sugeneruoja nedaug, didžioji pinigų dalis yra skiriama nuolatinėms reikmėms.

Europos komisijos Konkurencijos tarybos pirmininkas Joaquinas Almunia ir UEFA prezidentas Michelis Platini pasirašė susitarimą, kuriuo abiejų atstovaujamos organizacijos įsipareigoja kartu dirbti siekiant panaikinti konkurenciją mažinančias sąlygas futbole. Tai nereiškia, kad socios sistema išnyks. Platini yra pareiškęs, kad ji yra gera, o Ispanijos klubai turėtų būti sektinu pavyzdžiu. Tikėtina, kad bus rastas sprendimas suvienodinantis sąlygas, tačiau kartu išlaikantis unikalią komandų struktūrą.

komentarai
1

1 komentaras

Norėdami paskelbti komentarą, turite prisijungti

  1. Daniello10 prieš 6 m.

    Labai įdomu buvo pasiskaityti.

    1Thumbs up Thumbs down

Norėdami paskelbti komentarą, turite prisijungti

Kitos Naujienos >>

cristiano-ronaldo

Ketvirtą karjeroje „Ballon d’Or“ apdovanojimą iškovojo Cristiano Ronaldo (3)

3 m.

Prancūzijos žurnalo „France Football“ rengiamo prestižinio „Ballon d‘Or“ („Auksinio kamuolio“) apdovanojimuose už pasiekimus 2016 metais triumfavo Cristiano Ronaldo. Tai paaiškėjo pirmadienį vykusioje šių apdovanojimų ceremonijoje….

cempionu-lygos-burtai

Istorija kartojasi: Čempionų lygos burtai tarpusavyje suvedė dažnus oponentus (5)

3 m.

Pirmadienio popietę Šveicarijos mieste Nione ištraukti UEFA Čempionų lygos turnyro aštuntfinalio burtai, suskirstę šešiolika stipriausių žemyno ekipų į aštuonias poras. Pirmą kartą nuo 2000-ųjų, kai…

pogba

Europos lygoje Ž. Karčemarskas kovos su graikais, laukia brolių Pogba akistata

3 m.

UEFA Europos lygos futbolo turnyro burtai pirmadienį į vieną porą suvedė anglų „Manchester United“ ir prancūzų „Saint-Etienne“ ekipas. Tai reiškia, kad vienas prieš kitą rungtyniaus…

baravykas

„Žalgirį“ papildė svarbus A lygos konkurentų žaidėjas

3 m.

Po keturių savaičių Vilniaus FK „Žalgiris“ futbolininkai ir treneriai susirinks į pirmą 2017 m. sezono treniruotę. Kartu su komandos senbuviais sezonui ruošis ir naujokai. Pirmuoju…

chapecoense-fanas

Nesuvokiamas sprendimas: katastrofoje žuvusiai „Chapecoense“ ekipai – bauda

3 m.

Paskutiniame Brazilijos futbolo čempionato ture tarpusavyje turėjo susitikti tragiško likimo ištikta – į lėktuvo katastrofą patekusi „Chapecoense“ komanda ir Belo Horizontės „Atletico Mineiro“. Dėl visam…

lietuvos-sales-futbolo-rinktine

Lietuva Baltijos futsal taurėje liko antra

3 m.

Sekmadienį pasibaigė Baltijos futsal taurės varžybos. Lietuvos rinktinė antrosiose turnyro rungtynėse 2:4 nusileido Latvijos komandai ir užėmė antrą vietą. Nuo pirmų rungtynių minučių Latvija primetė svečiams…

lietuvos-sales-futbolo-rinktine

Baltijos futsal taurėje – lygiosios su estais

3 m.

Baltijos futsal taurės rungtynėse Jelgavoje Lietuvos rinktinė dvikovoje su Estija neišsaugojo turėtos persvaros ir turėjo tenkintis lygiosiomis. Prieš turnyrą Lietuvos komanda dėl ligos neteko Ryčio…

lietuvos futbolo fanai
video

futboloekspertas.lt sveikina žaidimo entuziastus su Tarptautine futbolo diena

3 m.

Kasmet gruodžio 10 d. viso pasaulio futbolo fanai mini tarptautinę futbolo dieną, kurią savo nutarimu paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Tarptautinė žaidimo bendruomenė, kurią sudaro apie…